Ką valgyti siekiant tapti atspariam nuo virusų karantino metu?

 
📌Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Nėra nė vieno maisto produkto, kuris žmogaus organizmą aprūpintų visomis maistinėmis medžiagomis ir tinkamu jų kiekiu. Todėl renkantis maisto produktus vertėtų vadovautis jų įvairovės principais, išdėstytais maisto pasirinkimo piramidėje.
📌Tyrimais patvirtinta, kad dažnas karantino periodo palydovas – nuobodulys. Jo išvarginto asmens mityboje gausėja riebalų, angliavandenių, baltymų, o visumoje – kalorijų perteklius. Dar vienas palydovas – stresas, kurio fone ieškoma „komfortinio maisto“, dažniau kramsnojama, užkandžiaujamą taip pat renkantis turtingą angliavandenių maistą.
📌Angliavandeniai skatina serotonino gamybą, tai kelia pozityvumą, mažina nerimą, todėl angliavandenių turtingas maistas yra tarsi antistresinė priemonė. Ir kuo didesnis glikeminis indeksas, tuo tas „antistresinis“ labiau veikia.
📌Dažnas „komfortinio maisto“ vartojimas – pirmas žingsnis kalorijų pertekliaus link, kuris gali komplikuotis į riebalinio audinio išvešėjimą – nutukimą. Nutukimas – lėtinio uždegimo būklė, kuri blogina plaučių, širdies, endokrininės sistemos veiklą ir, kaip parodė pastarųjų mėnesių įvykiai, sietina su rimtomis COVID-19 komplikacijomis.
📌Į savo kasdienį valgiaraštį ne tik karantino metu patariama būtinai įtraukti lapines daržoves, šakniavaisius, avižas, migdolus, bananus, vyšnias. Taip pat ir maisto, kurio baltymuose yra gausiau amino rūgšties triptofano. Pirmenybė – rūgusio pieno produktams.
📌Nereikėtų pamiršti su maistu gauti ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet reikia gauti ir vitaminų, mineralinių medžiagų. Būtent vitaminai ir mineralinės medžiagos yra oksidacinio streso slopintojai. Oksidacinis stresas – visų uždegiminių procesų palydovas. Svarbūs – vitaminai E ir C, betakarotenas, vitaminas D, B grupės vitaminai, selenas, cinkas, geležis, omega 3 riebalų rūgštys. Kad visa tai gautume su maistu, reikėtų vėl prisiminti sveikatai palankaus maisto parinkimo piramidę. Jei savo lėkštės turinį dėliosime pagal ją, nieko papildomai vartoti nebereikės.
📌Svarbiausia ne konkretus maisto produktas, bet pats maistas, jo įvairovė ir, žinoma, kiekis.

Niežai

Niežai – didelės smulkių parazitų keliamos problemos ‼️
Kas yra NIEŽAI? Kokie ligos požymiai? Kaip jų išvengti? 🤔
Sužinosite čia 👇🧐

Lapkričio 14-oji minima Pasaulinė diabeto diena

Lapkričio 14-oji minima Pasaulinė diabeto diena. Šios dienos tikslas – didinti supratimą apie ligą. Svarbu, kad žmonės su šia liga galėtų gyventi kaip įprasta. Šeimos pagalba – neatsiejama diabeto prevencijos ir priežiūros dalis.
Kas yra Diabetas?
• Diabetas yra lėtinė liga, atsirandanti, kai kasa nebegali pagaminti insulino, arba kai organizmas negali gerai išnaudoti kasos gaminamo insulino (atsiranda atsparumas insulino poveikiui).
• Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, veikiantis kaip raktas, kuris leidžia iš maisto, kurį mes valgome, į kraują patekusiai gliukozei nukeliauti į organizmo ląsteles, kuriose gaminama energija.
Kokie yra diabeto tipai?
• 1 tipo cukrinis diabetas:
– Yra vadinamas jaunų žmonių diabetu.
– Jį paprastai sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmo gynybinė sistema puola ląsteles, gaminančias insuliną. Jo priežastis nėra visiškai aiški.
– Žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, insulino yra labai mažai arba jo visai nėra.
– Liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, bet paprastai ji vystosi vaikams ar jauniems suaugusiesiems.
– Žmonėms, turintiems šį diabetą, kasdien reikia insulino injekcijų, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei nesileidžia insulino, gali net mirti.
• 2 tipo cukrinis diabetas:
– Vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu arba suaugusiųjų diabetu, ir sudaro apie 90% visų diabeto atvejų.
– Jis pasižymi atsparumu insulinui ir santykiniu insulino trūkumu.
– 2 tipo diabetas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams.
– 2 tipo diabetas gali likti nepastebimas daugelį metų.
– Dažniausiai yra susijęs su antsvoriu ar nutukimu, kuris pats savaime gali sukelti organizmo atsparumą insulinui.
– Žmonės, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, anksti nustačius diagnozę dažniausiai iš pradžių valdyti savo būklę pavyksta fiziniu aktyvumu ir dieta. Tačiau laikui bėgant daugeliui žmonių reikės gerti vaistus ir (arba) leistis insuliną.
Sveikos mitybos rekomendacijos visiems gyventojams:
• Gerkite vandens, kavos ar arbatos, o ne vaisių sultis, gazuotus ar kitus saldintus gėrimus.
• Valgykite mažiausiai tris porcijas daržovių kasdien, įskaitant žalias lapines daržoves.
• Kiekvieną dieną valgykite iki trijų šviežių vaisių porcijų.
• Užkandžiui valgykite riešutus, šviežio vaisiaus gabalėlį arba nesaldintą jogurtą.
• Apribokite alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip dviejų standartinių vienetų per dieną.
• Vietoj apdorotos mėsos, pasirinkite liesos mėsos pjausnius, paukštienos ar jūros gėrybių.
• Valgykite žemės riešutų sviestą vietoj šokolado ar džemo.
• Rinkitės pilno grūdo duoną, o ne baltos duonos, ryžių arba makaronų gaminius.
• Vietoj sočiųjų riebalų (sviestas, ghee, gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba palmių aliejus) pasirinkite nesočius riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, kukurūzų aliejų arba saulėgrąžų aliejų).
Fizinės veiklos rekomendacijos:
5-17 metų vaikams ir jaunimui:
• kasdien turi užsiimti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla.
18-64 metų amžiaus suaugusiems:
• bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo (greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystė) per visą savaitę arba
• bent 75 minutės intensyvaus aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę arba ekvivalentiškas vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos derinys.
>65 metų amžiaus senjorams:
• rekomenduojamas toks pat fizinio aktyvumo kiekis, tačiau taip pat turėtų būti pusiausvyros ir raumenų stiprinimo veikla, pritaikyta pagal jų gebėjimus ir aplinkybes.

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena

Lapkričio 8️⃣ -oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. 🥗👩‍🍳Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų. 
Visuomenės sveikatos specialistai primena apie sveikos mitybos reikšmę ir pagrindines sveikos mitybos taisykles. 
Sveika mityba priklauso nuo to, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį. Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai – viršsvoris, nutukimas arba priešingai – organizmo nualinimas, anoreksija. Nutukusių žmonių pasaulyje vis daugėja.
Sveikos mitybos rekomendacijos ir taisyklės: 🤔
📍Valgyti įvairų maistą;
📍Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų;
📍Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų;
📍Kontroliuokite riebalų vartojimą;
📍Rinkitės liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį;
📍Vartokite liesus pieno produktus;
📍Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę;
📍Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus.
📍Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį;
📍Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu „Rakto skylute“;
📍Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus;
📍Atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes;
📍Valgykite reguliariai ir sakingai;
📍Gerkite pakankamai vandens;
📍Venkite vartoti alkoholinius gėrimus;
📍Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui;
📍Siekite, kad jūsų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari.