Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. 💚

Nemokama nuotolinė paskaita „Subalansuotos mitybos reikšmė mūsų sveikatai“

📢❗️K V I E Č I A M E į nemokamą nuotolinę paskaitą „Subalansuotos mitybos reikšmė mūsų sveikatai“ su gydytoja dietologe K. Jasmontiene 👩‍⚕️🥗.
Paskaitos metu aptarsime:
📍Pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų įtaka sveikatai. Kūno masės indeksas ir jo reikšmė;
📍 Maistinės medžiagos ir jų svarba žmogaus organizmui. Rekomenduojamos energijos ir maistinių medžiagų paros normos bei jų kiekiai;
📍 Jodo, seleno, vitaminų, mikro- ir makroelementų reikšmė sveikatai;
📍Veiksniai, lemiantys maisto produktų bei gėrimų palankumą ar nepalankumą sveikatai. Maisto pasirinkimo piramidės principai;
📍Dietos, vegetarinė, veganinė mityba, žaliavalgystė bei jų įtaka sveikatai. Valgymo sutrikimai;
📍Dalyvių klausimai lektorei.

Ar žinote kokios medžiagos laikomos alergiją arba netoleravimą sukeliančiomis medžiagomis?

❓💬 Ar žinote kokios medžiagos laikomos alergiją arba netoleravimą sukeliančiomis medžiagomis? 🤓 🤔 Susipažinkite kokie alergenai randasi maisto produktuose 👇🍲.
📍Maisto produktuose apie galimus alergenus yra nurodyta sudedamųjų medžiagų sąraše aiškiai pateikia alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimą. Be to, alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimas turi būti pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo sudedamųjų dalių, pvz., pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą. 🕵️‍♀️

KVIEČIAME KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ĮMONES IR ĮSTAIGAS DALYVAUTI „PSICHIKOS SVEIKATOS KOMPETENCIJŲ DIDINIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJAMS” PROGRAMOJE

Mokymų tikslas. Didinti darbdavių ir darbuotojų žinias apie psichikos sveikatą darbe ir stiprinti jų kompetenciją psichikos sveikatos srityje, pagrindinį dėmesį skiriant darbuotojų atsparumo psichikos sveikatos rizikos veiksniams didinimui ir psichosocialinės aplinkos darbovietėse gerinimui.

Mokymų organizavimo tvarka:

Bendra mokymų trukmė 32–40 kontaktinių valandų, iš jų ne mažiau kaip pusė skiriama praktiniams užsiėmimams. Mokymai vykdomi įmonėje, patogiu laiku arba vykdomi nuotoliniu būdu. Mokymai įgyvendinami per vienus kalendorinius metus.

Mokymų organizavimas vyksta šiais etapais:

  • Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje identifikavimas ir problemų nustatymas.
  • Mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimas.
  • Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų plano sudarymas ir įgyvendinimas.
  • Mokymų užsiėmimų metu perteikiamos žinios ir formuojami praktiniai įgūdžiai šiomis temomis: psichikos sveikatos samprata; psichosocialiniai profesinės rizikos veiksniai: tokie kaip darbo sąlygos, darbo reikalavimai, darbo organizavimas, darbo turinys ir daug kt.; stresas darbe: požymiai, priežastys, žala ir jo įveika, prevencija, taikant mokslu ir praktika grįstas streso valdymo programas; profesinis perdegimas: požymiai, priežastys, žala ir jo įveika, prevencija; pasirinkta kita darbdaviui aktuali tematika. Kiekvieno užsiėmimo metu taip pat aptariama mokymų plano įgyvendinimo eiga, aktualijos ir kylantys iššūkiai.
  • Baigus mokymus, įvertinama mokymų eiga, pasiekti rezultatai ir iššūkiai bei parengiamos konkrečios rekomendacijos darbdaviui, kaip mažinti neigiamą psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, gerinti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir stiprinti darbuotojų psichikos sveikatą.

SVARBU! Ši mokymų programa teikiama įmonėms, kurios įstatymų nustatyta tvarka yra atlikusios psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą darbo vietose bei sutinka pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.

Pasibaigus mokymams išduodami pažymėjimai.

Daugiau informacijos: tel. 867230763 arba el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

SVEIKOS MITYBOS REKOMENDACIJOS IR TAISYKLĖS

  1. Valgykite įvairų maistą.
  • Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visko, ko reikia, ir pakankamais kiekiais, bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą.
  • Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.
  1. Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų.
  • Rinkitės viso grūdo produktus – duoną, košes, dribsnius, makaronus. Juose daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų.
  • Viso grūdo produktai gaunami perdirbus (susmulkinus, sutrupinus, termiškai apdorojus) valytus sveikus grūdinių augalų grūdus. Juose yra visos grūdo sudėtinės dalys (endospermas, gemalas, luobelės) būdingomis sveikam grūdui proporcijomis.
  1. Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų.
  • Kiekvieno valgio metu valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną rekomenduojama suvartoti bent 400–500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ar uogų, iš kurių – apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių bei uogų.
  • Viena daržovių, vaisių ar uogų porcija yra santykinis dydis, pvz., dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų ir pan.
  • Geriausia vartoti šviežias daržoves, vaisius ir uogas, tačiau tinka ir šaldytos, džiovintos, troškintos.
  • Daržovių, vaisių ar uogų sultys nėra visavertis daržovių, vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose lieka kur kas mažiau organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų bei santykinai daugiau cukrų, todėl sultis vartokite saikingai.
  • Bent 2–3 kartus per savaitę vartokite ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios yra vertingi, daug augalinių baltymų turintys maisto produktai.
  • Kasdien valgykite įvairios rūšies nesūdytų riešutų (apie 30 g) ir sėklų.
  1. Kontroliuokite riebalų vartojimą.
  • Ribokite daug riebalų (ypač sočiųjų) turinčių maisto produktų vartojimą. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas suvalgius riebaus maisto atsiranda lėčiau. Rinkitės neriebius mėsos ir pieno produktus vietoje riebių.
  • Gyvūninius riebalus (taukus, sviestą, grietinę) bei kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus (kokosų bei palmių aliejus, kietuosius margarinus) keiskite augaliniais aliejais (alyvuogių, rapsų ir kt.), turinčiais mažai šių riebalų rūgščių.
  • Ribokite produktų, turinčių transriebalų vartojimą. Skaitykite maisto produktų etiketes ir venkite tokių produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „iš dalies hidrinti riebalai“. Tai – transriebalų šaltinis. Nedideli transriebalų kiekiai natūraliai yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – riebioje jų mėsoje, pieno produktuose (svieste, riebiame sūryje, grietinėje).
  1. Rinkitės liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį.
  • Riebią mėsą ir mėsos produktus keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena.
  • Patartina rinktis mėsą ir mėsos produktus, kuriuose riebalų kiekis neviršija 10 proc., nes iš riebios mėsos ir jos produktų gaunama daug sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų rūgščių.
  • Ribokite raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 80 g per dieną (raudona mėsa – tai kiauliena, jautiena, aviena ir ožkiena).
  • Rinkitės mažiau perdirbtų, rūkytų, sūdytų bei konservuotų mėsos produktų. Šie mėsos produktai (dešros, dešrelės, konservai) dažniausiai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių ir druskos, todėl juos vartoti siūloma keletą kartų per mėnesį mažais kiekiais.
  1. Vartokite liesus pieno produktus.
  • Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos ir cukraus. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, pasukas, liesą nesaldintą jogurtą, rūgpienį.
  • Ribokite arba saikingai vartokite pieno produktus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, pvz., grietinėlė, grietinė, fermentiniai ir kiti riebūs sūriai.
  1. Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę.
  • Dažniau rinkitės žuvį ir žuvies produktus ir valgykite jų du tris kartus per savaitę.
  • Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pvz., lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau omega 3 riebalų rūgščių.
  • Ribokite arba saikingai vartokite plėšriąsias žuvis (ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti gyvsidabrio. Šių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams.
  1. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus.
  • Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius kuo mažiau cukraus. Kuo rečiau vartokite saldžių gėrimų, saldumynų, desertų, bandelių, nes tai – pagrindiniai cukrų (paprastųjų angliavandenių) šaltiniai.
  • Maisto produktai, kuriuose yra daug cukrų, paprastai turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų. Be to, jie labai kaloringi.
  • Geriausia, kai cukrų kiekis neviršija 5 g/100 g produkto. Apie tai, kad į maisto produktą pridėta cukrų, galite sužinoti, jei etiketėje sudedamųjų dalių sąraše yra nurodyta ,,cukrus“, ,,gliukozė“, ,,fruktozė“, ,,gliukozės sirupas“, „kukurūzų sirupas“ ir pan.
  1. Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį.
  • Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirbtą) maistą, kuriame yra mažai druskos, nes apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais.
  • Bendras druskos kiekis per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, neturi būti didesnis kaip 5 g arba vienas arbatinis šaukštelis.
  • Vietoje druskos maistą paskaninkite žolelėmis ar kitais nesūdytais prieskoniais.
  1. Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“.
  • Pirkdami maistą rinkitės produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“.
  • Šiuo simboliu žymimi produktai, kuriuose, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais, yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, o grūdiniuose produktuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
  • „Rakto skylutės“ simboliu paženklintuose maisto produktuose nėra saldiklių.
  1. Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus.
  • Rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus, tokius, kaip virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, kepimas įvyniojus į popierių ar foliją.
  • Venkite tokių maisto gamybos būdų, kaip kepimas, rūkymas, gruzdinimas, virimas riebaluose, spraginimas, sūdymas – nes jų metu gali susidaryti įvairių kenksmingų medžiagų.
  1. Atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes.
  • Skaitykite maisto produktų etiketes: tai vienas iš svarbiausių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, padedančių pasirinkti sveikatai palankesnius produktus.
  • Skaitydami etiketėje pateiktą informaciją, atkreipkite dėmesį į tai, kaip produktas buvo pagamintas (pvz., vytintas, rūkytas, sūdytas ir pan.) ir rinkitės mažiau apdorotus produktus.
  1. Valgykite reguliariai ir saikingai.
  • Valgykite reguliariai, 3–5 kartus per dieną.
  • Rekomenduojama, jog per pusryčius ir pietus būtų gaunama daugiau nei du trečdaliai paros raciono kalorijų, o per vakarienę – mažiau nei trečdalis.
  • Valgydami neskubėkite. Valgykite saikingai.
  1. Gerkite pakankamai vandens.
  • Per parą išgerkite maždaug 6–8 stiklines arba 1,5–2,0 litrus vandens.
  • Vandens kiekis, kurį reikia suvartoti per parą, kiekvienam asmeniui gali būti individualus ir priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmens amžių, kūno svorį, ūgį ir kt.
  • Nepamirškite, kad karštu oru, taip pat sunkaus fizinio krūvio metu – sportuojant, dirbant fizinį darbą, būtina suvartoti daugiau vandens.
  • Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.
  • Vietoje saldintų, gaiviųjų gėrimų, rinkitės paprastą geriamąjį vandenį.
  1. Venkite vartoti alkoholinius gėrimus.
  • Alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą, didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Alkoholis neigiamai veikia psichiką – sukelia priklausomybę, asmenybės degradaciją, mažina atsakomybės jausmą, didina traumų, avarijų, nusikaltimų pavojų ir sukelia kitas skaudžias socialines pasekmes. Taip pat didina depresijos, nerimo, panikos priepuolių tikimybę.
  1. Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.
  • Palaikykite su maistu gaunamos ir judant išeikvojamos energijos balansą. Taip išvengsite antsvorio ir nutukimo, sumažinsite kitų lėtinių ligų riziką.
  • Stebėkite kūno svorį. Bent kartą per savaitę sverkitės ir išlaikykite normalų kūno masės indeksą (suaugusiųjų normalus KMI = 18,5–24,9).
  • Aktyviai judėkite bent 30 min. kiekvieną dieną (vaikai turi būti judrūs bent po 60 min. kasdien).
  • Mažiau laiko leiskite pasyviai (sėdint prie televizoriaus, kompiuterio, telefono ir pan.).
  • Dažniau lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu. Jei galite, į darbą eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar kitomis nevariklinėmis transporto priemonėmis. Jei važiuojate viešuoju transportu, išlipkite keliomis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą eikite pėsčiomis.