Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, primename apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. 
Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Pirmoji pagalba – nespecifinė profilaktikos priemonė – vietinis žaizdos plovimas. Nepaprastai svarbi pirmoji ir neatidėliotina pasiutligės profilaktika, tai kruopštus žaizdų plovimas muilu ar kitu detergentu su vandeniu po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu. Ši pirmosios pagalbos priemonė turi būti atliekama kuo greičiau kruopščiai plaunant žaizdą mažiausiai 15 minučių muilu ar kitais detergentais (kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis) su vandeniu. Taip galima sumažinti pasiutligės virusus infekcijos vietoje.
Jei yra net mažiausiais užsikrėtimo pasiutlige pavojus, skiepyti būtina nedelsiant. Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui nėra.