Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys.

Nustatyta, kad ikivėžinius pokyčius ir vėžį dažniausiai sukelia į gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląsteles pakliuvusi žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Žmogaus papilomos virusų yra daug tipų. Vieni iš jų kelia mažą, kiti didelę gimdos kaklelio išsivystymo riziką. Didžiausia vėžio rizika, kai gimdos kaklelis infekuotas 18 ar 16 tipo ŽPV.

Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, hormonai ar imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos ikivėžinių pokyčių supiktybėjimui ir vėžio progresavimui.

Nežymūs gimdos kaklelio epitelio pokyčiai dažniausiai gali atsirasti 25–35 metų amžiaus moterims, bet pasitaiko ir vyresnėms.

TAI SVARBU! Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas (gimdos kaklelio citologinis tyrimas), dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti. Invazinis navikas gali būti aptiktas ankstyvosios stadijos, kai jį dar galima išgydyti.

Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių, o nuo 2004 metų ir Lietuvoje, siekiant sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumą nuo jo, vykdomos gimdos kaklelio patikros atrankinės programos. Vykdant programą Lietuvoje, 25–34 metų amžiaus moterims nemokamai 1 kartą kas 3 metus, 35-59 m. 1 kartą per 5 metus, atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas). Atliekant šį tyrimą, siekiama atrinkti tas moteris, kurių gimdos kaklelio ląstelėse aptinkama ikivėžinių pokyčių. Šios moterys siunčiamos gydytis. Išgydžius ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, išvengiama vėžio.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra bene dažniausias lytiškai ar artimo odos bei gleivinių sąlyčio būdu perduodamas patogenas. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu. Nors didžioji dalis infekuotųjų šio viruso atsikrato savaime, tikimybė užsikrėsti vėl tuo pačiu ar kitu virusu išlieka visa gyvenimą. Jei žmogaus organizmas viruso neįveikia ir jis lieka ląstelėse ilgai žmogus tampa viruso nešiotojas.

Ar užsikrėtus ŽPV jaučiami kokie nors simptomai?

Didžioji dalis žmonių, kurie yra infekuoti ŽPV, nejaučia jokių infekcijos simptomų. Laikina infekcija greičiausiai nesukels nei karpų, nei vėžio. Devyniems iš dešimties infekuotų žmonių ši infekcija išnykstą per dvejus metus. Nors jie nejaučia jokių simptomų, infekciją gali perduoti savo lytiniams partneriams.

Ar ŽPV infekcija gali kartotis ar atsinaujinti? 

Kai kuriais avejais, jei ŽPV infekcija išlieka organizme ilgai ir žmogaus imuninė sistema silpna, karpos ar ikivėžiniai lytinių organų pokyčiai gali pasikartoti. Vieniems – kelis kartus per gyvenimą, kitiems – kelerius. Geroji žinia ta, kad didžiajai daliai žmonių po dviejų metų ši infekcija jau neaptinkama, blogoji – per metus kas penktas lytiškai aktyvus žmogus vėl gali infekuotis tuo pačiu, ar kitu ŽPV virusu. Žmogaus imuninę sistemą silpnina lėtinės ligos, kai kurie joms gydyti vartojami vaistai, traumos, stresas, chirurginės operacijos, mažakraujystė, įvairios infekcijos ir kiti veiksniai. Kiek ilgai ŽPV išliks organizme kiekvienu atveju – nustatyti negalime, o vaistų, kuriomis galima pagydyti šiuo metu diagnozuotą ŽPV infekciją, nėra.

Yra sukurti skiepai, kurie gali apsaugoti nuo ŽPV, jeigu paskiepijama iki viruso patekimo į organizmą. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja paskiepyti vaikus iki brandos (berniukus ir mergaites), kol jie dar neturi lytinių santykių. Pasiskiepijus, organizmas kraujyje ir ląstelių paviršiuose pradeda gaminti antikūnus, kurie, žmogaus papilomos virusui patekus į organizmą, jį neutralizuos, neleis jam patekti į ląsteles, todėl šios liks sveikos ir liga neišsivystys.