Menu Close

Legioneliozės prevencija

Legioneliozės prevencija

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais.

Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys,  darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.

Pajutus šiuos simptomus rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Kokios sąlygos nulemia legionelių dauginimąsi?

Legionelėms daugintis palankiausias šiltas (25-42 °C) stovintis vandentiekio vanduo. Bakterijos nesidaugina žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Dar palankesnės sąlygos daugintis legionelėms, kai vandens tiekimo sistemose yra nuosėdos, apnašos, silpna vandens cirkuliacija.

Dažnai apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose objektuose susidaro sąlygos, kurios padidina legioneliozės perdavimo riziką:

  • nepastovus apgyvendinimo vietų užimtumas nulemia netolygų vandens vartojimą. Vanduo sistemose užsistovi, karštas vanduo atšąla, šaltas vanduo sušyla;
  • netolygus vandens sunaudojimas paros metu – intensyvus naudojimas rytą ar vakare, vandens užsistovėjimas dieną ar naktį;
  • nenaudojamuose viešbučių dalyse ar atskirų kambarių vamzdynų atšakose užsistovėjusiame vandenyje prisidaugina legionelių.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrečiama per kvėpavimo takus, įkvėpus legionelėmis užteršto vandens aerozolio – smulkių lašelių, kurie atsiranda purškiant vandenį, leidžiant į jį orą, krentant vandens srovei ant kietų paviršių. Kuo mažesni lašeliai, tuo jie pavojingesni, nes patenka į apatinius kvėpavimo takus.

Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:

  • dušai ir vandens čiaupai;
  • mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
  • turkiškos pirtys ir saunos;
  • aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
  • patalpose esantys dekoratyviniai fontanai;
  • drėkinamos maisto vitrinos;
  • soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
  • įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Padidintos rizikos grupės.

Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai yra rūkymas, lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos bei profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis. Taip pat vienas iš rizikos veiksnių užsikrėsti legionelioze yra amžius, nes vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.

Profilaktikos priemonės.

  • Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje, nei 60ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
  •  Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60°C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50°C.
  •  Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20°C;
  •  Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
  •  Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
  •  Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2-4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens temperatūrą padidinti iki 66°C, o vartotojų čiaupuose – iki 60 °C, ir šią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25 min. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
  •  Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.

 

Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos duomenis.

Skip to content