Kasmet, gruodžio pirmąją, pažymima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų šūkis „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak PSO , nors per pastaruosius dešimtmečius buvo pasiekta didelė pažanga kovoje su AIDS, tačiau ŽIV pandemija vis dar kelia grėsmę pasauliui.
ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra ŽIV ligos sukėlėjas. ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. ŽIV infekcijos šaltinis – žmogus, kuris yra užsikrėtęs ŽIV. ŽIV plitimo būdai: lytinis, per kraują, perinatalinis (ŽIV infekuotos motinos perduodamas vaikui). Užsikrėtusi ŽIV nėščioji gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama arba žindydama. ŽIV neplinta: per maistą (valgant iš tų pačių indų kaip užsikrėtusieji ŽIV), vandenį (baseine, duše ir kt.), orą (čiaudint, kosint), rankos paspaudimą, vabzdžių (uodų, erkių, blusų ir kt.) įsisiurbimą, naudojantis bendrais telefonais, kompiuteriais, kita buitine technika. ŽIV tyrimai gali būti atliekami greitaisiais ŽIV testais, kurių esmė, kad tyrimo atsakymas gaunamas labai greitai (praėjus vos kelioms minutėms). ŽIV infekcijos gydymui skiriami viruso dauginimąsi slopinamieji vaistai, vadinami antiretrovirusiniais vaistais. Pradėjus gydymą antiretrovirusiniais vaistais, jų vartojimas negali būti nutrauktas. Vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Užsikrėtęs ŽIV žmogus iš karto nesuserga AIDS. Paprastai AIDS suserga po gana ilgo laikotarpio – vidutiniškai 5–10 metų. AIDS – tai sindromas, t. y. ligos požymių arba ligų kompleksas. Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS, kuri pasireiškia oportunistinėmis infekcijomis, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Laikotarpis nuo didelio imuniteto nusilpimo (imunosupresijos) iki susirgimo AIDS indikacine liga vidutiniškai trunka 12–18 mėn., jei pacientui neskiriamas ŽIV ligos antiretrovirusinis gydymas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, vertinant penkerių (2016 – 2020) metų sergamumo ŽIV rodiklio tendencijas Lietuvoje , yra stebimas nuoseklus sergamumo mažėjimas, tačiau stebint ŽIV sergamumo tendencijas pagal lytį, treti metai iš eilės Lietuvoje daugėja ŽIV užsikrėtusių moterų. Prieš trejus metus moterys sudarė 26 proc. , o pernai 30 proc., visų naujai diagnozuotų atvejų.
Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (45), toliau seka Klaipėdos apskritis – 18 atvejų, Kauno – 6, Šiaulių ir Panevėžio po 5, Marijampolės – 3, Tauragės ir Telšių po 2 ir Utenos apskrityje – vienas atvejis.
Iš viso iki š. m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 3551 ŽIV užsikrėtęs žmogus, iš kurių vyrų 3,7 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2793 vyrai ir 758 moterys.
Taip pat ULAC pažymi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje keičiasi dominuojantis ŽIV plitimo būdas. Jau keli metai iš eilės, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje yra lytiniai santykiai.
Pasak ULAC medikų, tai itin aktualu planuojant prevencijos priemones, ypač tarp jaunimo. Visuomenės informavimas, atsakingo lytinio elgesio ugdymas, jaunimo švietimas, lytiškumo ugdymas – tai priemonės, kurios gali sumažinti ŽIV plitimą lytinių santykių metu.
Įstaigų, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV https://www.demetra.lt/ziv-testavimas/
Informacija parengta vadovaujantis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis
Pranešimą parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Daiva Bartašienė
+370 672 30763 stiprinimas@kretingosvsb.lt