Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. Žmonių.Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.
Ką daryti, jeigu nujaučiate, kad Jums artimas asmuo ketina nusižudyti?
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.
Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Įsidėmėkite pavojaus ženklus
Ankstesni bandymai žudytis: 20-50 procentų asmenų, kurie žudosi, jau yra bandę tą daryti. Didesnė tikimybė, kad žudytis pakartotinai bandys tie, kurių pirmieji mėginimai buvo rimti.
Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: Prieš žudydamiesi žmonės, dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena: “Be manęs šeimai bus geriau”. Nereikėtų numoti ranka į panašias mintis. Ketinantys nusižudyti kartais kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti.
Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant: Prieš žudydamiesi žmonės dažnai užbaigia darbus, sutvarko įvairius reikalus, pavyzdžiui, išdalija vertingus daiktus, grąžina skolas, išperka užstatytą turtą, parašo ar pakeičia testamentą.
Depresija: Depresija sergantys žmonės žudosi retai, tačiau didžiuma savižudžių serga šia liga. Sunkios depresijos požymis yra gilus liūdesys. Praradęs malonumo jausmą ar vengiantis anksčiau patikusios veiklos žmogus taip pat gali sirgti depresija.
Depresija sergančiu asmeniu reikia itin susirūpinti, jeigu bent dvi savaites kone kasdien pastebimi nors penki iš šių pavojaus ženklų:
- Ligonis atrodo prislėgtas, sutrinka jo miego ritmas;
- Pakinta apetitas, svoris;
- judesiai ir/ar kalbėsena tampa neįprastai greiti ar sulėtėja;
- įprasti užsiėmimai nebedomina, neteikia malonumo;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- ligonis jaučia nuovargį, praranda energiją;
- žmogus savęs nevertina, jaučiasi kaltas, save smerkia;
- sulėtėja mąstymas, ligoniui sunku protauti, apsispręsti, nuspręsti, sutelkti dėmesį;
- ligonis galvoja apie mirtį, savižudybę, nebenori gyventi.
- Kiti svarbūs požymiai, rodantys, kad depresija sergantis žmogus ketina nusižudyti:
- ligonis labai neramus, blaškosi, niršta;
- piktnaudžiauja vaistais ar alkoholiu;
- puola į neviltį;
- yra sirgęs somatinėmis ar psichikos ligomis.
Ketinimus nusižudyti vertinkite rimtai ir atsakingai
- 75 proc. visų savižudžių apie savo ketinimus prasitaria draugams arba šeimos nariams;
- Į grasinimą ar mėginimą nusižudyti reikia žiūrėti rimtai, net jeigu taip elgiasi paaugliai, kuriems toks elgesys būdingas.
Visada dėmesingai išklausykite
- Atvirai klauskite asmens, kas jį kamuoja, visaip bandykite jį prakalbinti.
- Jei negaluojantysis išsipasakoja artimam žmogui, prireikus nevengia ir specialisto pagalbos.
- Jeigu jūsų draugas ar giminaitis prislėgtas, nebijokite tiesiai jo paklausti, ar kartais neketina nusižudyti, o gal jau pasirinko ir būdą.
- Nemėginkite įkalbinėti nesižudyti. Verčiau leiskite žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jį suprantate, kad jis nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes depresiją galima pagydyti, o problemas – išspręsti. Venkite panašių pasakymų: “Yra vardan ko gyventi” arba “Taip pakenksi savo šeimai”.
Kreipkitės į specialistą pagalbos
Nepaliaudami raginkite ligonį nedelsiant kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos priežiūros darbuotoją. Savižudžiai dažniausiai netiki, kad jiems kas nors gali padėti, todėl jūs turite ne tik įtikinti žmogų apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti. Pavyzdžiui, studentas sutiko eiti pas psichiatrą tik tadą, kai kartu su juo gyvenęs draugas pasisiūlė jį palydėti. Jūs galite išgelbėti žmogų, padėdami jam patekti pas psichikos sutrikimų specialistą.
Kaip elgtis krizės atveju?
Ištikus krizei, nugabenkite ligonį į psichikos sveikatos centrą ar psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių . Nepalikite jo vieno, kol nebus suteikta pagalba. Pasirūpinkite, kad ligoniui po ranka nebūtų daiktų, kuriuos jis galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį, – šaunamųjų ginklų, vaistų, peilių, žirklių ir pan. Ligonis kuriam laikui gali būti hospitalizuotas arba jam gali būti skirtas medikamentinis gydymas.
Jeigu neįmanoma greitai pasiekti psichiatrijos įstaigos, kreipkitės į artimiausią ligoninę ar polikliniką.
Savižudžiai patys paprastai neieško pagalbos, be to, dažniausiai vengia lankytis pas gydytoją. Jeigu ligoniui paskiriamas medikamentinis gydymas, būtinai domėkitės, ar pacientas laikosi gydytojo nurodymų. Apie pašalinį vaistų poveikį būtinai praneškite gydytojui – jis pakeis juos kitais preparatais.
Kreipkitės pagalbos:
Valstybinis psichikos sveikatos centras Tel. (8 5) 267 1811, El. p.: info@vpsc.lt
Vaikų linija. Nori pasikalbėti? Paskambink numeriu 116111 Pokalbiai su „Vaikų linija“ yra nemokami ir konfidencialūs
VšĮ Jaunimo psichologinės paramos centras El. paštas: info@jppc.lt
Parama išgyvenantiems netektis http://www.gedintiems.lt/
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888 Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai