Menu Close

Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemas

Kasmet Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtina visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono demografinius pokyčius bei problemines sveikatos sritis.

Demografiniai rodikliai

Kretingos rajono savivaldybėje 2022 m. pradžioje gyveno 37 404 asmenys, iš kurių 18 297 miesto gyventojai ir 19 107 kaimo gyventojai. 2022 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje moterų skaičius buvo 19 840, o vyrų – 17 564.
Didžiąją dalį gyventojų Kretingos rajono savivaldybėje sudaro darbingo amžiaus asmenys – 63 procentai. Pensinio amžiaus gyventojai sudaro 21 procentą. Gyventojai nuo 0-15 metų sudaro 16 procentų.
Jau 11 metų Kretingos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius tolygiai mažėja. Imant 11 metų laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 8,5 procentais. Pagrindinės nuolatinių gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Nuo 2018-2019 m. neto tarptautinės migracijos mastai Kretingos rajone mažėjo – daugiau imigruojančių nei emigruojančių asmenų. 2021 metais emigravo – 318 asmenų, imigravo – 395 asmenys, gimė 301 asmuo, mirė – 643 (357 moterys ir 286 vyrai).
Analizuojant Kretingos rajono savivaldybės 2012–2021 m. duomenis yra stebima, kad gimstamumo ir mirtingumo tendencija nesikeičia – gimusiųjų skaičius yra mažesnis nei mirusiųjų, o natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigimas. 2021 metais mirusiųjų 342 daugiau negu gimusiųjų.
2021 m. daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) – 296 asmenys. Taip pat stebimas didelis mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C96) – 92 asmenys ir nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K93) – 19 asmenų. Dėl išorinių priežasčių (V00-Y89) mirė 39 asmenys, o dėl kvėpavimo sistemos ligų (J00-J99) mirė 21 asmuo. 12 asmenų mirė nuo infekcinių ir parazitinių (A00-B99) ligų.
2021 metais didžiausias sergančių asmenų skaičius yra kraujotakos sistemos ligomis – skaičius siekia 12 140 atvejų, antroje vietoje kvėpavimo sistemos ligos – 10 954 atvejai.

Prioritetinės sveikatos sritys

Atsižvelgiant į 2021 m. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus, detaliai analizuoti buvo pasirinktos trys prioritetinės Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemos. Šių problemų identifikavimo tikslas yra įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.

1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo apimtys (3 dozės), 2 metų vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės (1 dozė) skiepijimo apimtys proc.

Vaikų skiepijimų apimtys pastaraisiais metais mažėjo ir daugeliu pagrindinių rodiklių nesiekia rekomenduojamų 95 proc.
2021 m. Kretingos rajono savivaldybėje buvo paskiepyta tik 84,3 proc. vienmečių ir 82,6 proc. dvimečių vaikų. Ši mažėjanti vaikų skiepijimo tendencija Kretingos rajono savivaldybėje stebima nuo 2018 m., bet vertinant 2020-2021 m. skiepijimo apimtis, stebimas ryškus vaikų skiepijimo sumažėjimas ne tik savivaldybės lygiu, bet Lietuvos lygiu.
1 m. vaikų skiepijimo apimčių rodiklis 2021 m. Lietuvoje – 90,1 / Kretingos r. – 84,3. 2020 m. Lietuvoje – 91,4 / Kretingos r. – 90,1.
2 metų vaikų skiepijimo apimčių rodiklis 2021 m. Lietuvoje – 88,4 / Kretingos r. – 82,6. 2020 m. Lietuvoje – 90,1 / Kretingos r. – 84,0.
Norint išvengti šių ligų protrūkių, visi tėvai turi būti atsakingais už savo vaikų sveikatą ir gyvybę – rinktis paskiepyti vaikus vakcinomis, priklausančiomis pagal vaikų skiepijimo kalendorių. Nors išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko, tačiau jos kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį, todėl net jei ir Lietuvoje šios ligos atvejų nėra, skiepytis yra rekomenduojama.
Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijų, vaikų vakcinacijos apimtys yra priklausomos nuo tėvų požiūrio bei jų sprendimo.
Dažniausios priežastys, lemiančios tėvų ar globėjų atsisakymą skiepyti vaikus yra neigiama skiepų informacija žiniasklaidoje bei nepasitikėjimas vakcinų saugumu. Atliktų tyrimų duomenimis, tėvai, atsisakę skiepyti savo vaikus, nurodo, kad pagrindinės priežastys yra baimė dėl skiepų komplikacijų ir šalutinio poveikio, per intensyvus skiepų kalendorius, vakcinų sudedamųjų dalių kiekis ir poveikis, įsitikinimas, kad imunitetas, kurį vaikas įgyja persirgęs tam tikromis ligomis, yra geresnis nei įgytas po vakcinacijos.

Traumų dėl transporto įvykių (V00-V99) sk. 10 000 gyv.

2010 metais ES atnaujino savo įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą, nustatydama strateginius tikslus – ne vėliau kaip 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2010 m., ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti beveik nulinį žūčių keliuose skaičių.
Nagrinėjant standartizuotą mirtingumą dėl transporto įvykių galime teigti, kad 2021 metais transporto įvykiuose mirė tik vyrai (3 asmenys). Taip pat daugiau mirusių dėl transporto įvykių yra kaimo gyventojų (2 atvejai). Tačiau 2021 metais patyrusių transporto įvykių traumas ir gydytų tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, vyrų ir moterų skaičius – išaugo. Daugiausiai žuvusiųjų transporto įvykiuose buvo 2018 metais (7 atvejai). 2019 m. bei 2021 m. žuvusiųjų po 3 atvejus.
Stebint mirčių tendenciją dėl transporto įvykių (V00-V99) Kretingos rajono savivaldybėje 2017-2021 metais, žuvusiųjų daugiau buvo 2018 m. – 7 asmenys ir 2020 m. – 5 asmenys. Pagal lytį akivaizdu, kad daugiau žuvo vyrų nei moterų. 2021 m. žuvo 3 vyrai. 2020 m. žuvo 4 vyrai ir 1 moteris, 2019 m. – 3 vyrai, 2018 m. – 6 vyrai, 1 moteris.
2017-2021 m. žuvusiųjų amžius vidurkis nuo 16 iki 85 metų, tačiau grupėje nuo 20 iki 55 metų amžiaus žuvo daugiausiai (21 asmuo).

Tikslinės populiacijos dalis proc. dalyvavusi prevencinėse programose

Siekdami laikytis sveikos gyvensenos principų, profilaktiškai pas gydytojus tikrindamiesi savo sveikatą, sumažiname lėtinių neinfekcinių ligų susirgimo tikimybę.
Dažniausios priežastys, kodėl gyventojai nesitiria pagal minėtas programas – jautimasis sveiku, sveikatos problemų neturėjimas, poreikio nebuvimas.
Gyventojų mirtingumo ir sergamumo nuo piktybinių navikų ir širdies bei kraujagyslių ligų sumažinimo siekiama per vykdomas valstybines prevencines programas.
Kretingos rajono savivaldybėje nuo 2021 metų itin aktyviai buvo atliekama storosios žarnos vėžio diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programa, priešinės liaukos vėžio diagnostika. Šiek tiek mažiau paslaugų suteikta gimdos kaklelio piktybinių navikų, krūties vėžio diagnostikai. Labai svarbu didinti šių programų atlikimo rodiklius, suaktyvinti pacientų informavimą, bei motyvuoti atlikti prevencinius sveikatos tyrimus.
Šiuo 2017-2021 m. laikotarpiu Kretingos rajono savivaldybėje dėl širdies ir kraujagyslių ligų didesnis mirtingumas tarp kaimo gyventojų (630 asm.), negu miesto (429 asm.). 2020 metais ligotumas buvo sumažėjęs galimai dėl pandeminės situacijos Lietuvoje.
Dėl storosios (gaubtinės) žarnos (C18) ligos 2017-2021 m. didesnis mirčių skaičius teko miesto gyventojams (18 asm.), negu kaimo (8 asm.). Krūties vėžiu (C50) sirgusių – šiuo 2017-2021 m. laikotarpiu daugiau mirė miesto moterų (15 asm.) negu kaimo moterų (9 asm.). Gimdos kaklelio piktybiniu naviku (C53) sirgusių 2017-2021 m. didesnis mirčių skaičius tarp kaimo moterų (6 asm.), negu miesto (4 asm.). Dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio (C61) 2017-2021 m. kaime vyrų (18 asm.) mirusių daugiau negu mieste vyrų (15 asm.).

Vienas iš pagrindinių gyventojų sveikatos gerinimo būdų – prevencija.

Infomaciją parengė visuomneės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Eglė Vaišnorienė

Skip to content