2020-aisiais pasauliui smogusi COVID-19 pandemija smarkiai pakeitė mūsų gyvenimą. Tyrimai atskleidžia pablogėjusią visuomenės psichinės sveikatos būklę – depresiškumo, nerimo, suicidinių minčių kreivė ypač smarkiai kilo tarp jaunimo ir moterų. Taip pat neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai, išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai turės neigiamos įtakos žmonių psichikos sveikatai ir emocinei būklei. Taip pat psichikos ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį bei kitas neigiamas emocijas. Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pandemijos metu apie 10 proc. daugiau asmenų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau nerimą kelia ir vaikų psichinė sveikata. Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ar elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo (jie daugiau laiko leido prie ekranų, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo), o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Emocinė būsena ar elgesys labiau pablogėjo ir vaikams, kurie iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų. Nuotolinio ugdymo dėl COVID-19 pandemijos metu smarkiai pailgėjo ne tik naudojimasis įvairiais IT prietaisais mokymosi tikslais, bet ir laisvalaikiui bei pramogoms skiriamas ekranų laikas, kuris bendrai paėmus, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Mažėjo miego trukmė ir bendra miego kokybė, laisvalaikiui bei pramogoms skiriamas ekranų laikas siejosi su prastesne vaikų emocine savijauta ir didino kompulsyvaus (probleminio) naudojimosi internetu riziką,
Remiantis oficialiais statistiniais duomenų šaltiniais analizavome Kretingos rajono gyventojų psichinės sveikatos situaciją prieš pandemijos pradžią nuo 2014 metų iki 2019 – 2020 metų.
Analizuojamos 24 diagnozės (X60-X84) apimančios tyčinių susižalojimų skyrių parodė, kad 2014-2019 metais Kretingos rajone bandymų žudytis skaičius 100 000 gyv. rodiklio reikšmė yra gana aukšta lyginant su Lietuvos rodiklio reikšme, tai reiškia, kad bandymų žudytis skaičius yra ženkliai didesnis nei Lietuvos, tačiau skaičiai iki 2019 metų nedidėja.
COVID-19 pandemijos ilgalaikis poveikis gyventojams bei ekonomikai gali pasireikšti padidėjusiu savižudybių ir bandymų nusižudyti atvejų skaičiumi ypač pažeidžiamose grupėse.
Mirčių registro duomenimis Kretingos rajono savivaldybėje nuo 2010-2020 metų fiksuojamas mirusiųjų dėl tyčinio susižalojimo (X60-X84) didžiausias atvejų skaičius atitenka 55-64 metų amžiaus grupei. Bet nerimą kelia ir gyventojų nuo 20 iki 49 metų amžiaus psichinės sveikatos būklė.