Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.
Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg.
Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.
Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Dėl šios priežastis ir yra paplitęs nelabai malonus neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.
Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc. visų šios ligos atvejų. Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.
Kaip neturėti hipertenzijos arba kaip ją sustabdyti?
Pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
Svarbu įvertinti paveldimumą.
Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama mažinti gyvulinių riebalų vartojimą, valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų, didinti fizinį aktyvumą.
Didinti fizinį aktyvumą. Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti fizinio aktyvumo formą: pasivaikščioti, mankštintis, bėgioti ar važinėti dviračiu. Ir tai reiktų daryti ne tik pavasarį ar vasarą, o visą gyvenimą.
Tinkamai subalansuoti mitybą.Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (5 g).
Venkite rūkyti ar vartoti alkoholį.
Stresas. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei.
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rugsėjo mėn. organizuos Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenų stiprinimo mokymo programą, į kurią bus kviečiami 40 – 65 m. asmenys, turintys rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, sergantys II tipo cukriniu diabetu, turintys antsvorį ar nutukę, rūkantieji.
Dalyvius konsultuos gydytojas-dietologas, šeimos gydytojas, psichologas ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas. Dalyviai bus supažindinami su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais, jų korekcijos ir prevencijos galimybėmis, sveikos mitybos reikšme, fizinio aktyvumo reikšme, streso įtaka.
Užsiregistruoti į programą galite per savo šeimos gydytoją, o detalesnė informaciją pasirodys netrukus: www.kretingosvsb.lt .