Sausio – vasario mėnesiai padaugėja dienų, kai sulaukiame šalčio. Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kaip pasiruošti žemai temperatūrai ir netapti nušalimų aukomis.
Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos.
Pagrindinės nušalimo priežastys:
- Temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę;
- Jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone, pargriuvus, netekus sąmonės ilgai gulima);
- Liečiantis prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
- Buvimas šaltyje ilgą laiką;
- Negaunant pakankamai maisto ir nepailsint;
- Daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra vyresnio amžiaus, vilki plonus drabužius, yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.
Nušalimo požymiai:
- Kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
- Staigus odos pabalimas, virpėjimas;
- Odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
- Pūslės;
- Tinimas arba jautrumas;
- Pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
- Išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
- Kietai sušalę audiniai.
Pirmoji pagalba:
- Šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;
- Ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;
- Jei nušalo rankos, atsekite megztinį ir rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad neprarastumėte šilumos;
- Pašalinti bet kokius veržiančius daiktus;
- Uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga;
- Pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti šiltos arbatos;
- Atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;
- Organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.
Negalima nušalusios kūno dalies trinti, merkti į karštą vandenį, tepti tepalų, kišti arti karštų objektų, taip nušalusi oda ir kiti audiniai gali būti dar labiau pažeidžiami!
Keli patarimai kaip apsisaugoti:
- Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirengti. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką. Vengti pirštuotų pirštinių. Stengtis itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius. Jaučiantis per šiltai, geriau nusivilkti vieną drabužių sluoksnį;
- Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti;
- Judinti kojų pirštus batų viduje, mūvėti šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones);
- Valgyti kaloringesnį maistą negu vasarą ir geriau nesilaikyti dietų. Dažnai gerti ar valgyti ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą;
- Negerti alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą;
- Vakare rekomenduojama patepti veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš einant į lauką veidą ir rankas pasitepti riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens;
- Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Parengė: Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė