Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Valgymo sutrikimai ilgainiui pažeidžia širdį, virškinimo sistemą, kaulus, dantis bei burną ir lemia eilę kitų ligų ar netgi mirtį.
Netiesa, jog valgymo sutrikimai yra jaunų merginų liga. Jie gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties žmones.
Valgymo sutrikimų atsiradimui įtaką daro:
Socialinės normos – asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai. Kai kurių valgymo sutrikimų atvejų apskritai nėra pastebima šalyse, kuriose nėra vakarų pasaulyje vyraujančio lieknumo grožio idealo.Asmenybės bruožai – neurotiškumas, perfekcionizmas, impulsyvumas lemia didesnę tikimybę susirgti valgymo sutrikimu.Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar seserų turi valgymo sutrikimą, padidėja tikimybė susirgti ir jums.
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes – fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Kai kuriais atvejais reikalinga skubi hospitalizacija dėl kylančio pavojaus gyvybei.
Atkreipkite dėmesį jei Jūsų artimasis nuolat skaičiuoja kalorijas, stebi savo kūno svorį, vengia situacijų, kur reikia valgyti, neretai teisinasi, kad sočiai pavalgė, ima laikytis griežtos dietos ar perdėtai domisi sveika mityba, o pats valgymas tampa ritualu – maistas valgomas tik tam tikru eiliškumu, pertvarkant jį lėkštėje, ilgai kramtoma ir pan. Arba atvirkščiai – jei artimasis yra linkęs į impulsyvų persivalgymą, dideli kiekiai maisto gali staiga dingti – būti suvalgyti arba paslėpti, šiukšlėse galite rasti daug maisto įpakavimų ar atliekų. Jei jūsų artimasis atsikrato suvalgyto maisto, pastebėsite dažnus vaikščiojimus į vonios kambarį valgymo metu ar po valgio, vartojamus laisvinamuosius vaistus, badavimo ar intensyvaus sporto epizodus, dažnus skundus dėl skaudančios gerklės, negaluojančio skrandžio, viduriavimo. Pastebėję valgymo sutrikimo požymius, pakalbėkite su savo artimuoju, kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnis rimtų pasekmių pavojus ir didesnė išgijimo tikimybė. Palaikykite, padrąsinkite savo artimąjį, padėkite rasti pagalbą.
Plačiau skaitykite www.pagalbasau.lt/valgymo-sutrikimai/
www.pagalbasau.lt puslapyje galima rasti atnaujintus testus, leisiančius geriau pažinti save bei savo emocinę būklę: https://pagalbasau.lt/pazink-save/Informaciją paruošė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą ir maitinimo organizavimą Viktorija Viskontienė.
Informacijos šaltinis: https://sam.lrv.lt/