Pasivaikščiojimai, laisvalaikio leidimas gryname ore turi nenuginčijamai gerą poveikį sveikatai. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog saulė ne tik maloniai šildo, bet gali būti ir pavojinga. Tad svarbu žinoti kaip tinkamai mėgautis saule.
Žinome, kad reikia saugotis tiesioginių saulės spindulių. Tačiau kaip tai padaryti? Kokie saulės keliami pavojai? Apie ką ruošiantis iškylauti į gamtą ir į saulėtus kraštus reikėtų pagalvoti iš anksto? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos svarbiausius klausimus.
Apie pavojinguosius spindulius.
Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai UVA ir UVB spinduliai, kurie skiriasi bangų ilgiu. Ir kuo jie ilgesni, tuo pavojingesni. UVB spinduliai odai suteikia rudą atspalvį, bet kartu gali ją nudeginti, be to, didina melanomų atsiradimo riziką. UVB spinduliai skatina vitamino D sintezę, odos senėjimą, sukelia staigų įdegį ir elastingumo mažėjimą. Beje, neigiamas saulės spindulių poveikis odai vystosi nepastebimai ir neišnyksta. Tyrimais įrodyta, kad net 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po dvidešimties ar net trisdešimties metų.
Saulės piktadarystės.
Odos įdegis – tai apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Oda, „besigindama“ nuo saulės spindulių, išskiria tamsiu pigmentu nudažantį melaniną, kuris neleidžia saulės spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Melanino kiekis priklauso nuo genų, pavyzdžiui, gausiau jų išskiria tamsiaodžiai ir kur kas mažiau šviesaus gymio žmonės.
Jeigu saulėje būnama per ilgai, melaniną gaminančių ląstelių veikla sutrinka. Dėl sutrikimo atsiranda piktybinis navikas – melanoma, t. y. odos vėžys. Rizikos grupėje yra šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, senyvi žmonės.
Kuo pavojingi odos nudegimai? Mūsų odoje karščio receptorių yra mažiausiai, todėl ilgai kaitinantis saulėje rizikuojate nudegti, nes į perkaitimą oda reaguoja pavėluotai. Nudegimas – tai staigi odos reakcija į per didelį ultravioletinių spindulių kiekį. Stipriai nudegus atsiranda didelė rizika vėliau susirgti odos vėžiu.
Ilgai būnant saulėje nereikėtų pamiršti ir akių apsaugos. Ultravioletiniai spinduliai kenkia ir akims. Jie gali išprovokuoti kataraktą ir akies melanomą, todėl patariama nešioti kokybiškus saulės akinius.
Saule lepintis reikia atsakingai.
Saikingas saulės poveikis yra teigiamas, nes veikdami odą saulės spinduliai gamina vitaminą D, kuris būtinas kaulams. Be to, saulė skatina kraujo apytaką, grūdina organizmą, stiprina imunitetą. Tačiau būtina naudoti apsaugos priemones. Pirmiausia reikėtų vengti ilgai lepintis saule tuomet, kai jos spinduliai yra pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likite pavėsyje, dėvėkite galvos apdangalą, naudokite apsaugines priemones – ypač didelį dėmesį skirkite jautriausioms kūno zonoms – veidui, kaklui bei krūtinei.
Pastaraisiais metais daug kalbama, kad būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vis dėlto nemažai žmonių į tai numoja ranka, o kiti, tepdami kosmetikos priemonę, labai taupo. Odos specialistai teigia, kad nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Tačiau nereiškia, kad išsitepus apsauginiu kremu, ultravioletiniai spinduliai odos visiškai nepasieks. Nedidelė dalis spindulių geba prasiskverbti ir pro kremus, ir pro drabužius, todėl net naudojant apsaugos priemones dažnai piktnaudžiauti saulės spinduliais tikrai nederėtų.
Apsauginės priemonės nuo saulės gerai apsaugo nuo UVB spindulių, tačiau silpnai gina nuo UVA. Ant apsauginio kremo pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės filtras (SPF), tačiau jis nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį. Jeigu norite visapusiško apsaugos, pirkdama kremą nuo saulės rinkitės tokį, kuris apsaugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA pavojingų saulės spindulių. Jie būna pažymėti UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdama nuo UVB spindulių.
Deginimosi trukmė priklauso nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepusi priemone, kurios SPF 15, saulėje saugiai galėsite praleisti 150 min., vėliau nudegsite taip pat, kaip ir nepasitepusi kremu. Jeigu jūsų oda šviesi, pirmuosius saulės spindulius pasitikite išsitepusi kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o kiek įpratus prie saulės spindulių apsaugos faktorių galite mažinti (iki SPF 12–8).Kremu būtina pasitepti kiekvieną kartą, kai nusimaudote ar nusišluostote rankšluosčiu, net jeigu jūsų kremas atsparus vandeniui. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai mūsų klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20–25. Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo.
Vasarą nepamirškite odos gausiai drėkinti, nes saulės atakos ją stipriai išdžiovina. Šiltą dieną normaliai skysčių pusiausvyrai palaikyti reikia išgerti daugiau nei 2 litrus skysčių – geriausia vandens, natūralių negazuotų gėrimų, vaistažolių arbatų, valgyti daugiau sultingesnių vaisių ir daržovių.
Ką daryti jei nudegėte saulėje?
Pajutus pirmuosius nudegimo simptomus kuo skubiau reikia trauktis iš saulės kaitros. Pirmoji pagalba – vėsinti pažeistą odą ir keletą dienų vengti saulės spindulių. Vėsinimui tinka neriebūs losjonai, tepalai su hidrokortizonu, kurie slopina uždegimą. Jei po ranka jų nėra, imkitės naminių liaudiškų priemonių – jogurto ar varškės, kurie atvėsins nudegusias odos vietas, nors paties uždegimo ir neslopins. Tą patį galima pasakyti apie šaltus kompresus. Tačiau nudegusios odos nepatartina gaivinti ledu, nes taip galima dar daugiau pakenkti.
Tačiau jei nudegė didelis odos plotas ir iškilo pūslės, oda šlapiuoja, kreipkitės į gydytoją. Tokiais atvejais organizmui būtina gauti vaistų, kurie padėtų ląstelėms regeneruotis. Ekstremaliais atvejais gali prireikti net antibiotikų, kad būtų išvengta antrinės bakterinės infekcijos.