Vasario 11-ąją – Lurdo Švč. M. Marijos liturginio minėjimo dieną – kasmet minima Pasaulinė ligonių diena. Prieš trisdešimt metų šventasis Jonas Paulius II įsteigė Pasaulinę ligonių dieną, kad Dievo tauta, katalikiškos sveikatos priežiūros institucijos ir pilietinė visuomenė skirtų daugiau dėmesio ligoniams ir tiems, kurie jais rūpinasi. Šiai trisdešimtajai Pasaulinei ligonių dienai parinkta tema „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).
Skausmas absoliučiai izoliuoja, ir būtent iš šios absoliučios izoliacijos kyla poreikis kreiptis į kitą, šauktis kito. Kai žmogus dėl ligos savo kūnu patiria silpnumą ir kančią, jo širdis taip pat apsunksta, auga baimė, daugėja klausimų, aštriau iškyla prasmės klausimas dėl visko, kas vyksta. Kaip galėtume pamiršti daugybę ligonių, kurie šiuo pandemijos laikotarpiu paskutinį savo gyvenimo etapą nugyveno vieni intensyviosios terapijos skyriuje, tiesa, prižiūrimi didžiadvasiškų sveikatos priežiūros darbuotojų, bet toli nuo mylimiausių artimųjų ir svarbiausių žemiškojo gyvenimo žmonių?
Ligonis visada yra svarbesnis už savo ligą, todėl taikant kiekvieną gydymo metodą negalima ignoruoti poreikio išklausyti pacientą, išgirsti jo istoriją, nerimą ir baimę. Net kai neįmanoma išgydyti, visada įmanoma rūpintis, visada įmanoma paguosti, visada įmanoma pasiekti, kad pacientas pajustų artumą, rodantį, jog žmogumi domimasi labiau negu jo patologija.
Šiais laikais niekam nekyla abejonių, kokia kilni gydytojų ir slaugytojų misija, kuri yra jų kasdieninė veikla ir pareiga. Visuomenės sveikatos specialistai taipogi saugo žmones nuo ligų ir sveikatai kylančių pavojų, tačiau jų tikslas nėra visuomenės narių gydymas, bet sveikesnės visuomenės kūrimas. Jie nagrinėja, aiškina ir sprendžia visuomenės sveikatos problemas, propaguoja sveiką gyvenseną ir taiko prevencines priemones.
Visuomenės sveikatos specialistai kelis dešimtmečius stebėdami ligas nustatė, kad didžiausia žmonių sveikatos problema – lėtinės neinfekcinės ligos (onkologinės, kraujotakos sistemos, endokrininės ir kvėpavimo sistemos, psichikos ligos).
Traumos taip pat skatina lėtinių ligų atsiradimą ir vystymąsi. Pagal Lietuvos sužalojimų ir traumų statistinius duomenis Europos Sąjungos kontekste, galima teigti, kad rodikliai yra stulbinamai aukšti, o savižudybių skaičius didžiausias būtent Lietuvoje.
Šios ligos taip pat lemia cukrinio diabeto išsivystymą, aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis nuolat didėja, tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse šie rodikliai mažėja.
Taip pat daugelio neinfekcinių ligų atsiradimo priežastys yra tokie rizikos veiksniai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, antsvoris, fizinis neaktyvumas. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje šie rizikos veiksniai – vieni didžiausių Europoje.
Lietuvoje taip pat yra labai didelis sergamumas psichikos ligomis ir elgesio sutrikimais, o visuomenės nuomonių tyrimų duomenimis, šiomis ligomis sergantieji – labiausiai diskriminuojama socialinė grupė. Svarbus faktas, jog Lietuvoje didelė dalis jau mokyklinio amžiaus vaikų turi problemų su psichine sveikata.
Lietuvoje didelė dalis vaikų ir net suaugusiųjų patiria patyčias, dėl kurių šie asmenys pasižymi silpnesne fizine ir psichine sveikata. Tyrimais nustatyta, kad nuolatinio streso būsena lemia imuniteto susilpnėjimą bei padidėjusį polinkį sirgti tam tikromis neinfekcinėmis ligomis. Be to, šiems asmenims būdingi miego sutrikimai, aukštas nerimo laipsnis, depresija, menkavertiškumo kompleksas ir netgi polinkis į savižudybę.
Šiemet jau 30 kartą žmonės raginami prisiminti ligonius, išgirsti jų poreikius ir įsiklausyti į jų skausmą. Šią dieną taipogi prisimenam visus tuos, kurie ligonių nepalieka kančiose ir skausme, jais rūpinasi bei skleidžia širdies šilumą.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Daiva Bartašienė
Informacijos šaltinis: www.smlpc.lt, www.sam.lt
Nuotrauka: https://pixabay.com/