Džiaugiantis gausiau iškritusiu sniegu bei žiemišku šaltuku, vertėtų nepamiršti ir galimų pavojų. Šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis ir sniegas.
Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Paslydus ir parkritus gresia galvos ir kitų kūno dalių sutrenkimai, kaulų lūžiai, kitos traumos. Dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze, nes dėl sumažėjusio tankio kaulai lūžta lengviau. Griūnant ant šono rizikuojama patirti šlaunikaulio kaklo lūžį, kuris nėra mirtina trauma, tačiau gyja labai ilgai ir gresia komplikacijos.
Pavojingiausios – galvos traumos, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu. Jei buvo sutrenkta galva, reikia stebėti, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas, nes tai – smegenų sukrėtimo požymiai. Pastebėjus juos, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Higienos instituto duomenys – pernai daugiau nei 40 proc. besikreipusiųjų skubios pagalbos, jos prireikė būtent dėl traumų, patirtų kritimo metu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena visų pirma, einant į lauką būtina tinkamai apsirengti. Sušalus raumenys įsitempia, o tai gali neigiamai paveikti pusiausvyrą. Einant nereikėtų laikyti rankų kišenėse, neskubėti.
Kaip saugotis?
Sumažinti traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas:
- Pabarstykite smėliu laiptus ir takelius prie namų.
- Geriau eikite ilgesniu, bet saugesniu keliu, stengdamiesi išvengti didelio nuolydžio, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių. Išeikite iš namų anksčiau, kad nereikėtų skubėti.
- Eikite lėčiau, mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, čiuoždami koją statykite visa pėda.
- Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus ir pavojingas, jei krinta lijundra!
- Nelaikykite rankų kišenėse, nes laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą. Dėl to nešioti kuprinę yra daug saugiau negu kitokią rankinę.
- Pasirinkite tinkamą avalynę neslidžiu padu, su protektoriumi, atsisakykite aukštakulnių. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir labiau apsaugo nuo patempimų, išnirimų.
- Besinaudojantiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų užmauti specialų antgalį.
- Ypač atsargiai lipkite laiptais, tvirtai laikykitės laiptų turėklų.
- Stebėkite kliūtis, neneškite daug daiktų, neneškite ant rankų vaiko.
- Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. Pajutę, kad krentate, stenkitės pritūpti, kad su kuo mažesne jėga atsitrenktumėte į žemę.
- Venkite vaikščioti tamsiu paros metu, neapšviestomis vietomis.
- Labai gerai nusivalykite batų padus prieš įeidami į patalpas, nes tirpstantis sniegas sudaro slidų sluoksnį.
- Šiais patarimais pasidalykite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais. Padėkite neįgaliems, seniems, vienišiems žmonėms pasirūpinti maisto produktais, būtiniausiomis prekėmis, jei lauke yra pavojingos judėjimo sąlygos.
Ką daryti parkritus?
Jei parkritę susižeidėte ir negalite atsikelti, šaukitės pagalbos. Nebandykite keltis patys, nes dar kartą paslydę ar krisdami, galite susižaloti stipriau.
Jei jaučiatės pakankamai gerai, turėtumėte pabandyti kuo saugiau pakilti nuo žemės. Patartina tai daryti lėtai, pirmiausia atsisėsti, tada remiantis rankomis ir keliais pabandyti atsistoti.
Nukritus labai lengvai galima susižaloti kaklą, susitrenkti smegenis, išsimušti dantis, išsinarinti ar susilaužyti galūnių kaulus, pasitempti sausgysles. Vienas iš 10 nukritimų gali baigtis labai sudėtingais sužalojimais.
Be to, specialistai rekomenduoja daugiau dėmesio skirti sveikatos stiprinimui – reguliariai mankštintis, pusiausvyrai stiprinti naudingi jogos, kalanetikos užsiėmimai. Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis. Taip pat patariama vartoti vitaminą D, ypač jei nustatytas jo trūkumas, kuris naudingas kaulų sveikatai.
Už savo sveikatą ir saugumą pirmiausia esame atsakingi patys, todėl paimkime į rankas kastuvą ir nusikasti sniegą aplink savo namus.
Nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112
Informaciją paruošė: Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Daiva Bartašienė
Informacijos šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir NVSC informacija