Menu Close

Ką reikėtų žinoti apie ŽIV ir AIDS?

Kiekvienais metais gruodžio 1 d. minima pasaulinė AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988 – 2014 m.) užregistruoti 2378 ŽIV infekcijos atvejai. Tad minint šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie šios ligos keliamus pavojus.

 

Ar ŽIV ir AIDS tas pats?

Ne. ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. Užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus (vidutiniškai 10 metų). ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.

AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV nualina imuninę sistemą ir kai susergama sunkiomis ligomis, dėl visiškai pažeistos imuninės sistemos. Dažnai susergama plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze.

ŽIV užsikrėtimo keliai

Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. ŽIV užsikrečiama:

  • Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
  • Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
  • ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

ŽIV infekcijos pasireiškimas

Užsikrėtus ŽIV, infekcijos simptomai pasireiškia ne iš karto. ŽIV infekcija turi stadijas:

  • Inkubacinis periodas (ŽIV infekcijos inkubacinis periodas vidutiniškai trunka apie tris savaites).
  • Ūminė ŽIV infekcija (Simptomai pasireiškia maždaug 50-90 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Simptomai prasireiškia praėjus 2-4 sav. Ir išlieka 1-2 savaites. Dažniausi požymiai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų ir sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas ir kiti panašūs į gripą simptomai).
  • Lėtinė besimptomė stadija (5-8 m., kartais ir 20 metų po užsikrėtimo).
  • Simptominė ŽIV liga (Intensyvėjant viruso dauginimuisi ir silpnėjant imunitetui, didėja ląstelinio imuniteto nepakankamumas, todėl pasireiškia kitos infekcijos, kurios esant nepažeistam imunitetui pasireikštų retai. Simptominė ŽIV infekcija nustatoma, kai diagnozuojamos šios ligos/arba simptomai: burnos pienligė, plaukuotoji burnos leukoplakija, periferinė neuropatija, gimdos kaklelio pokyčiai, besikartojanti juosianti pūslelinė, išbėrimai ir kt.).
  • AIDS (Pasireiškia opurtinistinėmis infekcijomis, navikais ir kt. ligomis. Laikotarpis nuo didelio imuniteto nusilpimo iki susirgimo AIDS indikacine liga trunka vidutiniškai 12-18 mėn., jei ligoniui neskiriamas gydymas).

Labai svarbi profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; vengti kraujo ir jo produktų perpylimo. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi. Taikomos apsaugos priemonės perinatalinio ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 procentų.

Parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė

Skip to content