Skarlatina – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas ir įvairus vidaus organų pažeidimas. Tai ne virusinė, o bakterinės kilmės infekcija, kurią sukelia streptokokas. Skarlatina paprastai gydoma antibiotikais. Po dienos ar dviejų vartojant vaistus bakterija žūsta. Skarlatina užsikrečiama: oro lašeliniu būdu, per nešvarias rankas, indus, dulkėtus paviršius.
Analizuojant daugiametį Lietuvos sergamumą skarlatina stebima, kad sergančiųjų padaugėja žiemos mėnesiais, ankstyvą pavasarį ir, kad daugiausiai serga vaikai. 2020–2021 metais atitinkamai buvo užregistruoti 709 ir 74 atvejai, iš jų 100 proc. sudarė vaikai, 2022 metais nustatyti 679 skarlatinos atvejai, iš jų 99,2 proc. (674 atvejai) diagnozuoti vaikams iki 17 metų amžiaus. Prieš pandemiją 2019 metais užregistruoti 2 736 atvejai, iš jų 99,5 proc. sudarė vaikai.
Skarlatinos pagrindiniai simptomai yra aukšta temperatūra (iki 39–40 °C), gerklės skausmas, apsunkintas ryjimas, pilvo skausmas, vėmimas, padidėję limfmazgiai, bėrimas. Infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Ligos sukėlėjai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai. Asmenys šia liga gali sirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Asmuo susirgęs skarlatina nedelsiant turi kreiptis į šeimos gydytoją. Bendravusius su ligoniu vaikus reikėtų stebėti 7 dienas. Tėveliai ar globėjai namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina, turi matuoti temperatūrą, apžiūrėti gerklę, liežuvį, įvertinti ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t.y.brolių, sesių – tėveliai turėtų stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų – laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą.
Vaikų ugdymo įstaigose nustačius skarlatinos atvejį / protrūkį turi būti atliekamas nuolatinis valymas ir dezinfekcija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-946 ,,Dėl užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/ čiaudėjimo etiketo laikymasis. Tinkama rankų higiena yra viena pagrindinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo užkrečiamųjų ligų plitimo.
Paruošta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją