Šiltuoju metų laiku didesnė tikimybė užsikrėsti per maistą plintančiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis, kadangi susidaro palankios sąlygos bakterijoms veistis. Primename, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą karštą dieną, kad išvengtume sveikatos sutrikimų. 
Žarnyno infekcijomis užsikrečiama, kai ligos sukėlėjas – bakterijos, patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu ar per užterštus aplinkos daiktus. 
Bakterijos, sukeliančios žarnyno negalavimus, maiste ar ant aplinkos daiktų atsiranda tuomet, kai joms sudaromos tinkamos sąlygos – šiluma ir pakankamas laikas. Šie sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio). Esant skirtingai aplinkos temperatūrai, bakterijų gyvybingumas skiriasi: 0–+5 ºC temperatūroje bakterijos dauginasi lėtai, o jei maistas gamintojo nurodytą vartoti laiką bus laikomas nuo +16 iki +52 ºC temperatūroje, susidarys itin palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, taip pat daugiau patiekalų gaminame kepsninėse lauke, daugiau laiko praleidžiame iškylose gamtoje, kur sąlygos tinkamam maisto apdorojimui ir rankų higienai ne visada pakankamos.
Bakterijos, sukeliančios žarnyno negalavimus, maiste ar ant aplinkos daiktų atsiranda tuomet, kai joms sudaromos tinkamos sąlygos – šiluma ir pakankamas laikas. Šie sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio). Esant skirtingai aplinkos temperatūrai, bakterijų gyvybingumas skiriasi: 0–+5 ºC temperatūroje bakterijos dauginasi lėtai, o jei maistas gamintojo nurodytą vartoti laiką bus laikomas nuo +16 iki +52 ºC temperatūroje, susidarys itin palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, taip pat daugiau patiekalų gaminame kepsninėse lauke, daugiau laiko praleidžiame iškylose gamtoje, kur sąlygos tinkamam maisto apdorojimui ir rankų higienai ne visada pakankamos.Kad vasaros malonumai netaptų sveikatos sutrikimų priežastimi, primename svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles:
• Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį;
• Nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu;
• Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius;
• Dažnai keiskite indų plovimo kempinėles;
• Vartokite tik šviežius produktus (ypač mėsą, kiaušinius);
Nupirkę maistą kuo greičiau padėkite į šaldytuvą. Vykdami į iškylas gamtoje, pasirūpinkite šaltkrepšiais;
• Gerai išvirkite ar iškepkite mėsą, paukštieną, kiaušinius, žuvį. Bakterijos žūva aukštoje temperatūroje, ruošdami mėsą, naudokite maisto termometrą;
• Paruoštą ar nesuvalgytą maistą šaldytuve laikykite taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa;
• Nevalgykite neplautų vaisių, uogų ir daržovių. Iškylaudami gamtoje venkite greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvų, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.
Apsinuodijimo maistu simptomai 
:
:Apsinuodijimas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais: skausmingi pilvo spazmai, galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas. Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po 1-2 dienų, jei tai užtruko ilgiau – būtina kreiptis į gydytoją. Į gydytoją kreiptis privaloma ir tada, kai pastebima, jog pakilo kūno temperatūra, tapo sunku kvėpuoti, ryti maistą, sutriko regėjimas, jaučiate raumenų sunkumą, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar net kraujas, keletą dienų intensyviai viduriuojate, jei akivaizdu, kad jūsų organizmas neteko daug skysčių, kamuoja troškulys ar nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje.
Itin svarbu akylai stebėti savo sveikatą, jei apsinuodijote valgydami grybų, konservuotų mėsos ar jūros gėrybių produktų. Net ir menkiausias apsinuodijimas yra labai pavojingas mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.