Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdydamas Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2018 m. priemonę „Mokymų ciklas būsimiems tėveliams“, organizuoja nemokamus užsiėmimus. Užsiėmimai skirti nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Į paskaitas kviečiamos šeimos, besilaukiančios arba auginančios vaikučius. Visos paskaitos ir užsiėmimai – nemokami.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė parengė Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2016 metų ataskaitą.

Ataskaitoje pateikti duomenys ir jų analizė parodo Kretingos rajono ir visos šalies sveikatos problemas. Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro 51 rodiklis, atspindintis, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos tikslai. Palyginus Lietuvos ir Kretingos rajono savivaldybės sveikatos rodiklius, nustatyta, kad 13 rodiklių geresni nei Lietuvos, 32 rodikliai atitinka Lietuvos vidurkį, 4 rodikliai prastesni už Lietuvos ir 2 rodiklių duomenys nepateikti.

Kviečiame į šiaurietiškojo ėjimo treniruotes! Registruokitės ir raginkite draugus!

Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m.

PSO teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, apie 20 proc. – gyvenamoji aplinka, apie 20 proc. – paveldimumas ir tik 10 proc. sveikata priklauso nuo medicinos pagalbos. Įrodyta, kad yra žymiai pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgus jį gydyti. Be to, išvengti ligos yra daug naudingiau tiek pačiam žmogui, tiek visai visuomenei. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą.

Šiandien, balandžio 25 d., pasaulyje jau 23-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems. Neigiamas triukšmo poveikis lemia darbuotojų darbo kokybės sumažėjimą. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams).      Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas.

Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos. 

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.

Nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos higienos norma dėl infragarso ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti. 
Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios Lietuvos higienos normos pakeitimą. Artimiausiu metu planuojama konsultacijoms su visuomene ir derinti su suinteresuotomis institucijomis paskelbti naują Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės bus skirtas tobulinti triukšmo kontrolės sritį.

Informacijos šaltinis SAM ryšiai su visuomene