Jautiesi irzlus ar piktas? Padėk sau nurimti

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Esant tokiems gražiems ir saulėtiems oras, bei karantinui, vis daugiau gyventojų renkasi pasivaikščiojimus nuošalesnėse vietovėse, parkuose ar laiką leidžia miškuose. Tad norime priminti apie erkes, kaip sumažinti riziką erkei įsisiurbti bei kaip saugiai ištraukti, jei erkė įsisiurbė.

Vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, kuris pastaraisiais dešimtmečiais pakeitė erkių populiacijos mastą, yra klimato kaita. Erkės tampa aktyvios, kai aplinkos temperatūra pasiekia 5–7 ºC. Erkės nešokinėja, neskraido, nekrenta iš medžių. Ant žmogaus kūno patenka, kai jis būna aplinkoje, kurioje yra erkių. Įsisiurbusi ir pasimaitinusi erkė pati savaime atsikabina ir nukrinta. Tik apie 50 – 60 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, tuo tarpu kiti erkės įsisiurbimo nepastebi, nes jis nesukelia jokio skausmo. Tačiau siurbdamos kraują, erkės gali perduoti erkinio encefalito, Laimo boreliozės (Laimo ligos), babeziozės, erlichiozės, Ku karštligės, tuliaremijos, Tibolo ligos (erkinės limfadenopatijos) ir kt. ligų sukėlėjus. Nustatyta, kad erkinio encefalito eiga ir pasekmės yra vienos sunkiausių tarp visų virusinių nervų sistemos infekcijų.

Norint sumažinti erkės įsisiurbimo tikimybę, rekomenduojama:

  • Vengti aukšta žole ir krūmais apaugusių vietovių.
  • Erkių populiacija gali būti sumažinta keliomis aplinkos valdymo priemonėmis – reguliariai pjaunant žolę aplink gyvenamuosius namus, po to ją išvežant, naikinant menkaverčius krūmus, sausuolius bei miško atliekas, platinant pasivaikščiojimo takus.
  • Dėvėti šviesius drabužius, ant jų lengviau pamatyti ropinėjančias erkes.
  • Galvą aprišti skarele arba dėvėti gerai priglundančią kepurę.
  • Drabužių su ilgomis rankovėmis dėvėjimas, kelnių sukišimas į kojines arba batus (mažina tikimybę erkei prisitvirtinti prie odos) .
  • Naudoti repelentus. Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
  • Apžiūrėti savo kūną, ypač grįžus iš vietovių, kuriose galėjo būti erkių, kuo greičiau erkę ištrauti, jei ši įsisiurbė.
  • Tėvai kruopščiai turėtų apžiūrėti vaikus, ypač galvą.
  • Patartina gerai iššukuoti plaukus, išsismaudyti. Kol erkė randa kur įsisiurbti, gali praeiti net valanda.
  • Apžiūrėti drabužius, kuriais vilkėjote, nes su jais galite parsinešti erkių, o jos gali įsisiurbti ir vėliau. Apžiūrėjus drabužius reikėtų juos pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.
  • Nereikėtų pamiršti, kad erkių į namus gali parnešti naminiai gyvūnai ant savo kailio, todėl ir juos būtina apžiūrėti.
  • Erkinio encefalito virusu galima užsikrėsti per termiškai neapdorotą infekuotą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti, kad to išvengti rekomenduojama vartoti pasterizuotą pieną. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

PSO didelio endemiškumo zonose (≥ 5 naujų atvejų/100 000 gyventojų per metus), kuriai priklauso ir Lietuva, rekomenduoja skiepytis visų amžiaus grupių asmenims, įskaitant ir vaikus. Lietuvoje valstybė nefinansuoja vakcinos, todėl pasiskiepyti norintys asmenys turi mokėti visą kainą už vakciną. Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.

Įsisiurbus erkei reikia žinoti kaip saugiai ją ištraukti. Traukiant erkę, svarbu nesuspausti jos pilvelio (šeimininkui gali patekti ligos sukėlėjų) ir nenutraukti galvakrūtinės. Pincetu kuo arčiau erkės galvos paimti erkę ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Ištraukus erkę, pažeistą vietą rekomenduojama dezinfekuoti. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą iki 4 savaičių. Jei erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Pagrindinės priemonės nuo koronaviruso

Primename pagrindines apsisaugojimo priemones nuo koronaviruso! Rekomendacijas paruošė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Dalia Kinčiuvienė! 😷👩‍🔬🦠💊

Pasaulinė sveikatos diena 2020

Pasaulinė sveikatos diena 2020
Balandžio 7-ąją pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Pažymint šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras su sveikata susijusias temas, pabrėžiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetines sritis. Pasaulinę sveikatos dieną nuo 1950 metų inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Šiais metais PSO inicijuoja ir skatina palaikyti slaugytojus ir akušeres.
Nepamirškime pasakyti „Ačiū“ slaugytojoms ir akušerėms, negailėkime gražių žodžių už pagalbą ir rūpestį! 👩‍🔬👨‍🔬❤️

SAUGOKIME SAVO AKIS!

Daugelis mūsų šiuo metu nemažai laiko praleidžiame prie kompiuterio ekrano, todėl būtinai turime saugoti akis ir padaryti pertraukas darant pratimus 🤓🤗👀💻.
Regėjimo sutrikimams didelę reikšmę turi nuolatinis akių pervargimas ir nepakankama jų priežiūra. Vaikams labai svarbu laikytis regos higienos, sveikai maitintis, kuo daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje, pakankamai judėti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai regėjimo įtampos reikalaujančius darbus gali dirbti iki 15-20 min., po to reikalinga 5-10 min. pertrauka. Po skaitymo, rašymo, piešimo ar kitų smulkių darbų negalima iš karto sėsti prie televizoriaus ar kompiuterio. Televizorių žiūrėti reikia sėdint tiesiai prieš jį, ne mažiau kaip 2,5-3 m atstumu, apšviestame kambaryje. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jam leidžiama žiūrėti televizorių (iki 2-3 metų televizoriaus žiūrėti nerekomenduojama visai). Padirbėjus kompiuteriu, televizorių žiūrėti galima ne anksčiau kaip po 1-2 val., taip pat reikia riboti vaikų žaidimus mobiliuoju telefonu.
Per dieną mūsų akys gauna didelį krūvį: tai ilgalaikis darbas prie kompiuterio, skaitymas , vairavimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir atidumo. Dėl tokios apkrovos, dienos pabaigoje mes jaučiame, kad mūsų akys yra „pavargusios“. Mes patys galime padėti savo akims susidoroti su kasdieniniu nuovargiu specialių pratimų dėka. Šie paprasti pratimai ne tik pašalins susikaupusį nuovargį, bet taip pat padės išsaugoti jūsų ir jūsų vaikų, akių sveikatą ateityje.
📢AKIŲ STIPRINIMO PRATIMAI📢
👀Greitai mirksėkite 1-2 minutes;
👀Nesukant galvos akimis pažiūrėkite į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę;
👀Nesukant galvos akimis sukite 5-6 ratus į vieną, po to – į kitą pusę;
👀Nesukant galvos akimis 5-6 kartus pieškite aštuoniukę;
👀Ištieskite ranką į priekį ir, žiūrėdami į smilių, artinkite jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartokite 6-8 kartus;
👀Užsimerkite ir sukamaisiais judesiais lengvai masažuokite vokus pirštų galiukais 1 minutę.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Dalia