Darbas karantino metu

Džiaugiamės, kad dalis visuomenės sveikatos specialisčių grįžo į tiesioginius darbus 🤗🥳 Jau pradedame antrą darbingą savaitę užtikrinant vaikų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų sveikatą 👩‍⚕️🤓

Mobilieji punktai

Arterinė hipertenzija – klastinga liga

Prie labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų priskiriama arterinė hipertenzija (AH) – padidėjęs arterinis kraujospūdis. Pagrindinis AH požymis – tai kraujospūdis, aukštesnis nei 140/90 mm/Hg.

Arterinė hipertenzija – klastinga liga, jos pradžioje retai juntami negalavimai. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurie turi antsvorio, mažai juda, įtemptai dirba, gausiai vartoja druską, rūko, taip pat tiems, kurių vienas iš tėvų turėjo padidėjusį kraujospūdį. Labai svarbu padidėjusį  kraujo spaudimą laiku nustatyti ir pradėti gydyti.

Pagrindiniai  ligos simptomai

AH sergantis žmogus gana ilgą laiką gali jausti „neatkreipiančius dėmesio“ simptomus – kartais paskauda galvą, užeina galvos svaigimo epizodų, sumirga akyse, todėl dažniausiai liga diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį. Ligai progresuojant, anksti rytais atsiranda galvos skausmas, ypač pakaušio srityje. Taip pat būdinga: galvos svaigimas; spengimas ausyse; skausmas krūtinėje; širdies plakimas; kraujavimas iš nosies; dusulys fizinio krūvio metu; nervingumas. Svarbiausias šios ligos simptomas – padidėjęs kraujospūdis, kuris ligos pradžioje padidėja epizodiškai, o vėliau išlieka padidėjęs nuolatos.

AH gali sukelti tokias komplikacijas kaip miokardo infarktą, smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, regos sutrikimus.

Norint sumažinti riziką susirgti hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, svarbu pakeisti gyvenimo būdą. Patariama laikytis pagrindinių taisyklių:

  1. Reguliuoti svorį. Svorio reguliavimas reikalingas tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) >25 kg/m2. Rekomenduojama palaikyti 18,5 – 24,9 kg/m2 kūno masės indeksą. Svorio netekimas 5 proc. sistolinį ir diastolinį spaudimą gali sumažinti atitinkamai 2 - 3 mmHg.
  2. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
  3. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
  4. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių šviežių vietinių daržovių ir vaisių. Rekomenduojama ne mažiau 400 g. per dieną.
  5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniu alieju ir sviestu, kurie turi nesočiųjų riebalų rūgščių.
  6. Vartoti dažniau liesą mėsą, žuvį, paukštieną bei ankštines daržoves.
  7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesaldžius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
  8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.
  9. Pirmenybę teikite troškintam, virtam ar garuose pagamintam maistui, o ne keptam riebaluose.
  10. Valgyti nesūrų maistą. PSO rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (1 arbatinį šaukštelį). Didelė druskos dalis suvartojama valgant perdirbtus maisto produktus, todėl patariama pasižiūrėti į produkto sudėtį, nurodytą ant pakuotės.
  11. Valgyti reguliariai, bet ne gausiai.
  12. Kontroliuoti cholesterolį.
  13. Riboti alkoholio vartojimą ir nerūkyti.
  14. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Norint žinoti kiek tiksliai reikia išgerti vandens per dieną rekomenduojama apsiskaičiuoti pagal formulę: kiekvienam ūgio centimetrui 10 ml. vandens, t.y. jei žmogaus ūgis 1,60 cm. jis per parą turėtų išgerti ne mažiau 1 l. 600 ml. vandens. Jei sergate širdies ir inkstų nepakankamumu ar kitomis ligomis pasitarkite su gydytoju.
  15. Didinkite fizinį aktyvumą. Nustatyta, kad reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai (pvz. spartus vaikščiojimas) ilgiau nei 150 min. per savaitę sumažina AKS 4 – 9 mmHg.

Už aplinką be tabako dūmų!

Pasyvus rūkymas – problema, kuri pagrįstai yra laikoma nerūkančiųjų teisės į sveiką aplinką ir sveikatą pažeidimu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad visame pasaulyje pasyviai rūkyti yra priversti 40 proc. vaikų, 33 proc. nerūkančių vyrų ir 40 proc. nerūkančių moterų. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: akių sudirginimą, čiaudulį, slogą, kosulį, pykinimą, galvos skausmą ir kitus simptomus bei sukelti priklausomybę nikotinui. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogus stovėdamas šalia rūkančiojo žmogaus įkvepia daugiau pavojingų kietųjų dalelių nei stovėdamas šalia judrios gatvės.
Būnant prirūkytoje patalpoje – pasyviai rūkant, padidėja rizika:
🚬numirti nuo plaučių vėžio - nuo 20 iki 30 proc.;
🚬susirgti išemine širdies liga – iki 25 proc.;
🚬susirgti astma – nuo 40 iki 60 procentų;
🚬susirgti smegenų insultu – iki 50 procentų;
🚬susirgti plaučių vėžiu moterims, kurių vyrai rūko - iki 30 proc.;
🚬darbingumo sumažėjimui, greitesniam nuovargiui, bendros savijautos pablogėjimui.
Tėvų sukelti pasyvaus rūkymo sutrikimai vaikui
Tyrimai skelbia, kad vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 karto dažniau serga bronchine astma ir kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Vaikai dažniau serga komplikuotu vidurinės ausies uždegimu, didesnė tikimybė susirgti lėtiniu bronchitu, pneumonija, staigios kūdikių mirties ir elgesio sutrikimų rizika.
Pasyvus rūkymas nėštumo metu
Pavojingas yra ne tik motinos rūkymas, bet ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma. Pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką, gali iškilti kūdikių staigios mirties sindromo grėsmė. Ankstyvo nėštumo metu rūkymas gali sukelti vaisiaus anatominį įgimtą lūpos vientisumo defektą. Kūdikiams toksinės medžiagos ne tik kenkia, bet ir trukdo normaliai vystytis nervų sistemai. Mokslinių tyrimų duomenimis, jei per dieną šalia nėščios moters būtų surūkyta 10 cigarečių - riziką pagimdyti negyvą kūdikį padidėja 23 proc., o turintį fizinių defektų – 13 proc.
Nepamirškite! Cigaretės dūmai kenkia visiems kas juos įkvepia – rūkantiems ir nerūkantiems. Metimas rūkyti - veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų.

Patarimai tėveliams